Dictionary of the Lithuanian Language.
atsibastyti — atsibastýti vksm. Iš kókio krãšto tiẽ neláimėliai čià, į mūsų káimą, atsibãstė? … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atitrūkti — intr. BŽ307, attrūkti K, GrvT36, Dv; RtŽ, atatrūkti Š; SD1108 1. K, RtŽ, Rtr, NdŽ, KŽ; Nmč, Ds daliai ko atplyšti, atskilti: Virvės galas atitrūko DŽ. Trumpas galelis attrūko Žrm. Mūro šmotas attrūko ir nugriuvo Sn. Kap ledas didelis attrūko [nuo … Dictionary of the Lithuanian Language
atkaukti — atkaũkti, ia, àtkaukė 1. intr. kaukiant ateiti: Gi žiūriu – atūžia, atšvilpia, atkaũkia! ps. 2. intr. kaukimu atsakyti, atsiliepti: Turėję atkaukti, arba atloti, tais žodžiais S.Dauk. | refl.: Vilkas staugė, tarsi jame šimtas kitų vilkų… … Dictionary of the Lithuanian Language
atkevelti — intr. atsibastyti iš kur nors: Kokis jau diedynas senas da atkevela Rš. kevelti; atkevelti … Dictionary of the Lithuanian Language
atkluikinti — atkluĩkinti intr. menk. atsibastyti: Tuo tarpu daugybės vokiečių atkluikino gyventi naujoje šalyje A1883,229. kluikinti; apkluikinti; atkluikinti; iškluikinti; nukluikinti; pakluikinti; prakluikinti … Dictionary of the Lithuanian Language
atklysti — intr. 1. K klaidžiojant ateiti, atsibastyti: Į Baltijos jūrą atklydo banginių rš. Keleivis atklydo be kelio J. Ir kaip jis čia atklydo! Brž. Netyčia svečias atklydo BŽ258. Atklydęs spiečius BŽ267. Jis yra pašalietis, iš kažkokio provincijos… … Dictionary of the Lithuanian Language
atkulti — atkùlti, àtkulia, atkūlė Š 1. tr. truputį iškulti: Žagas lig pusės atkùltas ir apsnigtas Šts. Atkulsi duobą ir vėl rugių prižersi – toki buvo senoji gadynė Trk. Jau pusę kūlės atkūlėm Jnšk. 2. intr. už talką atsilyginti kūlimu: Mum kūlė,… … Dictionary of the Lithuanian Language
atkvoklinėti — intr. ateiti, atsibastyti, atžioplinti: Kap anys, biednykai, pėsti per tokį lietų ir atkvoklinė̃s! Ml. Pro kur tu čia ir atkvoklinėjai per laukais, be kelio? Trgn. kvoklinėti; apkvoklinėti; atkvoklinėti; iškvoklinėti; nukvoklinėti; pakvoklinėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
atpainioti — 1. tr. Š atrišti, atnarplioti: Lengviau virvutę užpainioti negu atpainioti rš. Šiaip ne taip atpainiojo ragus ir, užnėrę virvę ant kaklo, vedė į dvarą LTsIV675. | refl. Š. | prk.: Kol atsipainioji (suvoki, susigaudai, suseki), ką ans sako, ilgai… … Dictionary of the Lithuanian Language
atplakti — atplàkti, àtplaka, àtplakė tr. 1. prilupti: Dirželiu atàplakiau i paleidžiau Ad. Palauk, aš dar atplàksiu tau kailį, kad neklausai! Mrj. Kolei jis buvęs gyvas, tai daugel buvo prisiskolinęs, taigi dabar po numirimui turį jį už tai atplakti… … Dictionary of the Lithuanian Language
